Prekių kilmė tampa vis svarbesne tema prekybos karų tarp šalių kontekste, kai įvedami nauji muitų tarifai.
Todėl ypatingą dėmesį kilmės reikalavimų atitikčiai turėtų skirti visi verslai, besinaudojantys lengvatiniais tarifais arba nustatantys prekių kilmę antidempingo ar kompensacinių muitų nemokėjimo tikslais. Naujausia, neskundžiama Lietuvos teismų nutartis atskleidžia kai kurias priežastis, dėl kurių muitinė gali nepripažinti kilmės įrodymų.
Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl Bendrovės importuotų guminių padangų „JINYU“ kilmės nustatymo ir susijusių muitų bei mokesčių pritaikymo. Importuotojas deklaravo prekių kilmę kaip Vietnamo, remdamasi A formos kilmės sertifikatais, tačiau Lietuvos muitinė ginčijo šią kilmę, teigdama, kad kilmės įrodymai nepakankami.
Teisinės nuostatos
Sąjungos muitinės kodekse (SMK) A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų paskesnis tikrinimas reglamentuojamas Įgyvendinimo reglamento 110 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad „A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų paskesnis tikrinimas atliekamas atsitiktine tvarka arba kaskart, kai valstybių narių muitinės turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, atitinkamų produktų kilmės statuso <…>“.
Pagal šio straipsnio 3 dalį „jeigu pateikiamas prašymas atlikti paskesnį tikrinimą, toks tikrinimas atliekamas ir jo rezultatai valstybių narių muitinėms pranešami ne vėliau kaip per šešis mėnesius <…>“. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta: „jeigu esant pagrįstoms abejonėms per šešis mėnesius negaunamas atsakymas arba jeigu atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumą arba tikrąją produktų kilmę, kompetentingoms institucijoms siunčiamas antrasis pranešimas. Jeigu ir po antrojo pranešimo per keturis mėnesius nėra informacijos apie tikrinimo rezultatus, prašančiosios institucijos atsisako suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus, išskyrus išimtines aplinkybes.“
Apygardos teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai kėlė abejones dėl deklaruotų kilmės sertifikatų autentiškumo, nes:
- Vietnamo institucijos neatsakė į užklausas dėl sertifikatų autentiškumo.
- Vietnamo pramonės ir amatų rūmų darbuotojo elektroninis laiškas negali būti laikomas ginčo prekių kilmės įrodančiu dokumentu.
- Prekių dokumentai kelia abejones dėl Vietnamo kilmės: transportavimo išlaidos apmokėtos Kinijos įmonės, ant padangų esantys BAR kodai nurodo Kiniją kaip gamintojo šalį.
- Kilmės sertifikatai buvo išduoti retrospektyviai.
Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (LVAT) nutartis
LVAT konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovė dėl ginčo prekių kartu su deklaracijomis pateikė ir A formos kilmės sertifikatus, kuriuose nurodyta ginčo prekių Vietnamo kilmė, ir kad tokios specifikacijos Vietnamo kilmės prekėms jų deklaravimo metu buvo taikomas lengvatinis 0 proc. muito tarifas.
Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar mokesčių administratorius turėjo teisę atlikti ginčo prekių Vietnamo kilmę pagrindžiančių Bendrovės pateiktų A formos kilmės sertifikatų ir deklaracijų paskesnį tikrinimą ir ar jis tinkamais įrodymais pagrindė savo sprendimą paneigti paminėtais dokumentais Bendrovės pagrįstą ginčo prekių Vietnamo kilmę. LVAT patvirtino apygardos teismo sprendimą laikyti ginčo prekes neturinčiomis lengvatinės kilmės statuso ir taikyti joms trečiųjų šalių muito normą.
Svarbiausi argumentai, kuriais buvo grindžiamas sprendimas:
Muitinė, turėdama pagrįstą abejonę dėl deklaruotų prekių kilmės, gali reikalauti bet kokių papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad prekių kilmė nurodyta pagal atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytas taisykles.
Muitinė, turėdama pagrįstų abejonių dėl A formos prekių kilmės sertifikatų ir sąskaitų faktūrų deklaracijų autentiškumo, gali nustatyta tvarka atlikti paskesnį šių dokumentų tikrinimą.
Muitinė gali atsisakyti suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus, jei:
- Eksportuojančios šalies kompetentinga institucija per keturis mėnesius neatsako į pakartotinį prašymą.
- Atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti tikrąją produktų kilmę.
Tik išimtiniais atvejais kilmės dokumentas gali būti išduotas po produktų eksporto, jei įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:
- Eksporto metu jis nebuvo išduotas dėl klaidų ar ypatingų aplinkybių.
- Kompetentingoms institucijoms įrodoma, kad kilmės dokumentas buvo išduotas, bet dėl techninių priežasčių nebuvo priimtas importuojant.
Baigiamasis pastebėjimas
Ši byla rodo, kad importuotojas negali suvaldyti nuo jo nepriklausančių rizikų, tokių kaip kitų šalių institucijų atsakymų negavimas. Tačiau importuotojas gali užtikrinti, kad muitinei nekiltų abejonių ir nereikėtų kreiptis į kitų šalių institucijas. To pagrindas – išsamus ir teisingas kilmės įgijimo dokumentavimas.Nuorodos:
LVAT nutartis 2024-12-18 Nr. AB-18458-3-61-3-01529-2022-6
**Muitų teisė praktikams
** 2024 m. gruodžio mėn. Nr. 139
Irina Duleva
Terminalas LT, UAB direktorė
